Gal pažinojote šį žmogų-legendą?

Jauniausias kaimas Lietuvoje

2011 m. surašymo duomenimis, vidutinis Lietuvos kaimo gyventojų amžius yra 40 metų ir kasmet senėja. Šiuo požiūriu netoli Marijampolės esantis Avikilų kaimas turbūt be konkurencijos yra pats jauniausias Lietuvoje: gyventojų amžiaus vidurkis čia – tik 22 metai! Tarp 147 Avikilų gyventojų – daugiau kaip šimtas vaikų, o kaimo pasidižiavimas – šimtametė Ona Mačiunskienė. Tokia išskirtinė demografinė situacija šiame kaime susidarė dėl jame įkurtų „Marijampolės vaiko tėviškės namų“.

Vienuolikoje šeimų gyvenančiais našlaičiais ir beglobiais vaikais besirūpinanti ši Nevyriausybinė organizacija stengiasi ugdyti vaikus pagal natūralios šeimos modelį. Keliaujant iš Marijampolės Kalvarijos link, tuoj už miesto, matyti keturiolikos dailių namelių kaimas – tėviškės namai. Vyresnieji prisimena, kad šie vienas į kitą panašūs nameliai iškilo pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais. 1992 m. buvo pašventinti pirmųjų namų pamatai, po penkerių metų vyko kaimelio atidarymo iškilmės. O Avikilų kaimą atjauninti, įkurdinant juose globos netekusius vaikus, sugalvojo monsinjoras Vytautas Kazlauskas.

Tvirčiausia sutartis – garbės žodis

Vytautas Kazlauskas – žmogus-legenda. Žmogus, besąlygiškai mylėjęs visus vaikus. Žmogus, atvežęs tėviškės namų idėją iš Italijos į Lietuvą. Žmogus, nepasirašinėjęs sutarčių – Garbės žodis jam buvo pati rimčiausia sutartis. Iš didelio tikėjimo žmonių padorumu ir sąžiningumu, pinigus vaikų namams atveždavo tiesiog kišenėse. Be abejo, dėl to ir nukentėjęs.

Po daugiau nei keturiasdešimties metų ketindamas grįžti iš Italijos, monsinjoras galvojo, ką galėtų parvežti Lietuvai. Jo manymu, geriausia dovana tėvynei galėjo būti idėja – subrandinta, išmėginta Vakaruose ir pritaikoma Lietuvoje. Jis nusprendė padėti labiausiai nuskriaustiems ir pamirštiems beglobiams vaikams. Tarptautinės SOS vaikų kaimų organizacijos „SOS-Kinderdorf International“ pavyzdžiu, padedamas draugų ir bendraminčių italų verslininkų, Amerikos, Australijos Lietuvių, Kanados lietuvių moterų katalikių draugijos, savo gimtajame Avikilų kaime, tėvų žemėje ir dovanotuose aplinkiniuose sklypuose, mons. V.Kazlauskas įkūrė Vaiko tėviškės namus.

Ne vienas turbūt puikiai prisimena pirmąją Vaiko tėviškės namų „mamą“ Zinutę (Kuzmickaitę-Urbienę), kuri tuomet dar visiškai jauna mergina ėmėsi globoti 4 vaikus, gyveno su jais senajame Vytauto Kazlausko tėvų name. Vaikų kaimas su naujais namais susikūrė vėliau. Gana greitai buvo pastatyta 14 namelių, juose apsigyveno suburtos „šeimos“. Mons. Vytautas Kazlauskas, grįžęs iš Italijos į gimtuosius Avikilus, visada aplankydavo visus namelius, pakalbindavo vaikus ir jų „mamas“, „tetas“. Su monsinjoru dažnai teko bendrauti ir dabartiniam direktoriui Vytautui Šulinskui – šis lankydavo jį Kaune esančiuose namuose. „Visada monsinjoras pats paserviruodavo stalą – lininė staltiesė, du balti puodeliai, su paauksintu krašteliu cukrinukė. Būtinai prie kavos pasiūlydavo grietinėlės. Ir ilgai kalbėdavomės. Atrodė, apie vaikus monsinjoras žinojo viską - ne tik jų vardus, bet ir dar neilgas gyvenimo istorijas. Buvo kalbamasi ir apie lėšas, kurių labai trūksta ir svarstoma, kur jų gauti. Italai buvo rimti pagalbininkai, jie čia įdėjo daug širdies, skyrė didelius pinigus“, – kalba direktorius.

Vizijoje – muziejus

Po to, kai monsinjoras iškeliavo Amžinybėn, pradėta galvoti, kaip įamžinti šio neeilinio mūsų krašto žmogaus, intelektualo, dvasininko, Marijampolės garbės piliečio, profesoriaus, habilituoto humanitarinių ir teologijos mokslų daktaro atminimą. Darbas jau pradėtas – 2010 m. išleista Angelės Buškevičienės ir Valdo Kubiliaus knyga „Monsinjoras Vytautas Kazlauskas: Tiesa padarys Jus laisvus“. Sustoti nesinori. Norėtųsi Jo kurtas kaimo, valstybės vizijas geriau suvokti iš atsiminimų, kuriuos galėtų papasakoti jį pažinoję žmonės, buvę bičiuliai. Mūsų svajonė labai didelė: visa tai – kaip padėką šiai asmenybei – įamžinti savame Vaiko tėviškės namų muziejuje.

„Mintis sukurti muziejų mums kilo tuomet, kai pamatėm, koks didžiulis yra monsinjoro dvasinis palikimas, kokia didelė jo meilė gimtajam Avikilų kaimui“ – pasakoja direktorius. Monsinjoras Vytautas Kazlauskas, kurdamas Vaiko tėviškės namus, norėjo beglobiams vaikams duoti tai, kas žmogui yra brangiausia ir ko jie, dar būdami vaikai, yra netekę – ne tik motiną, šeimą, namus, bet ir tėviškę, kurią jie galėtų pamilti ir į kurią visada galėtų sugrįžti. Be galo kilnu, jautru ir simboliška, jog šia beglobių vaikų tėviške monsinjoro dėka tapo Avikilai.

Tęsdami monsinjoro misiją, muziejų norime sukurti vaikams. Jame bus ne tik žaismingai, kūrybingai, bet ir Lietuvos istorijos kontekste patraukliai bei inovatyviai pateikta Avikilų kaimo istorija ir įamžintas monsinjoro atminimas. Juk net nereikia sakyti, kaip be galo svarbu kiekvienam žmogui žinoti savo krašto istoriją, turėti savo krašto herojų, tad norime, kad ir mūsų vaikai turėtų savo tėviškės istoriją, per kurią jie pajustų ryšį su šia vieta ir kuri paliktų pėdsaką jų savimonėje. Žinoma, sieksime, kad šį muziejų norėtų aplankyti žmonės iš visos Lietuvos, turistai iš užsienio.

Avikilai – senesni nei Marijampolė

Avikilų istorija yra savita, įspūdinga čia gyvenusių žmonių istorijomis, kurias šiandien žymi išlikę laiko ženklai – paminklai, kryžiai, kapinės, partizanų žuvimo vietos, pavieniai buvusių sodybų medžiai ir tušti laukai... Jame atsispindi ir visos Lietuvos istorija. Avikilai yra vienas seniausių Liudvinavo krašto kaimų, minimas jau 1744 m. Vilniaus vyskupijos susirinkimo aprašyme, kuriame kaimas yra priskirtas Liudvinavo parapijai. Tai buvęs senovinis rėžinis kaimas, kurį 18 a. valdė ponas Pilchovskis. Pagal 1901 m. E. Voltero parengtą Suvalkų gubernijos gyvenviečių sąrašą, Avikiluose tuo metu gyveno 256 žmonės, iš kurių visi buvo lietuviai, iš jų 11 mokėjo skaityti ir rašyti rusiškai, 10 – lietuviškai, o lenkiškai nemokėjo nė vienas. Visi gyventojai pažymėti katalikais. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių kaimų Liudvinavo valsčiuje. Skaudžiausią smūgį kaimui sudavė Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija, atnešusi represijas, trėmimus, kolektyvizaciją. Į nelygią kovą už Lietuvos laisvę tuomet stojo avikiliečiai Vincas Baronas – Vyšnelis, Vincas Kazlauskas – Karosas, Vincas Bražinskas. Avikiluose žuvo partizanai Mykolas Žilionis-Plunksna, Eleonora Lazauskaitė-Ramunė.

Mielieji,

Norėtume, kad Jūsų dėka informacija apie Avikiluose kuriamą muziejų ir čia esančius „Marijampolės vaiko tėviškės namus“ pasiektų tuos žmones, kurie galbūt kažkada šiame kaime gyveno ir galėtų pasidalinti savo prisiminimais, žiniomis apie jo istoriją, čia gyvenusius žmones... Gal pažinojote monsinjorą ar pažįstate jo bičiulių, kurie būsimam muziejui galėtų padovanoti kokių nors su šiuo žmogumi-legenda susijusių relikvijų, fotografijų, prisiminimų. Galbūt Kanadoje, Italijoje, Australijoje turite pažįstamų, su kuriais jis bendravo. Mums svarbus kiekvienas sakinys, kiekviena smulkmena, sena nuotrauka... Jūsų piniginė auka šiam muziejui paspartintų jo įkūrimo darbus.

Laukiame bet kokios su Avikilais ir monsinjoru Vytautu Kazlausku susijusios informacijos – iš anksto esame Jums už tai dėkingi. Rašykite, skambinkite mums, atvažiuokite pas mus. Kontaktai:

Marijamolės vaiko tėviškės namai
Avikilų km., Liudvinavo sen., Marijampolės sav.
El. paštas: unikaimas@vtnm.lt  
Internetinė sveitainė: www.vtnm.lt

Direktoriaus tel. (8343) 92932, mob. +370 614 42740